Vyskupo Arno PONIKAIIO homilija LJD2015 pagrindinse v. Miiose
LJD 2015, Alytus, 2015 06 28
Kai prasidjo pasirengimas ioms Lietuvos jaunimo dienoms, pasigirdo kvietimas leistis lobio paiekas kartu. Šiandien jau esame kulminaciniame i dien vykyje – Eucharistijoje, kuri veniame visi drauge: jaunimo dien dalyviai, savanoriai, alytikiai ir sveiai. Ar supratome ko i ties iekome? Ar radome lob? Kas jis yra? Tuo paiu – kas esame mes? Kur esame, nes „kur js lobis, ten ir js irdis“ (Lk 12, 34)?
mogus toks jau yra, kad jam negana vien inoti savo buvimo viet. Kartais, be abejo, ir tai yra svarbu. vairios technologins priemons tam pagelbsti: nesunkiai suinai savo koordinates, kur bebtum. Taiau joks imanus renginys, gebantis greitai susisiekti su palydovais ir parodyti tavo buvimo viet, neparodys, kur tavo irdis. Tai yra – kur tavo svajons, mintys, trokimai, ko tu ilgiesi. Ne kart btent ten mogus i ties yra labiau nei ten, kur j fiksuoja kokia nors programl jo imaniame telefone.
mogaus irdis veriasi tai, ko ilgisi. Ji ieko lobio. Kai randa, prisipildo didelio diaugsmo. Tokio didelio, kad dl io lobio gali palikti daugyb kit dalyk, netgi visk palikti (plg. Mt 13, 44). Kaip svarbu, kad tai bt tikras lobis, o ne koks nors pigus, blizgantis jo pakaitalas.
Kad atrastum lob, o tuo paiu – ir savo ird, pat save – turi leistis kelion. Turi ieiti i savs. tai kvieia Jzaus odiai, kurie buvo pasirengimo ioms Lietuvos jaunimo dienoms ais ir kuriuos girdjome iose v. Miiose. Jzus vis sako: „nebijok“, „nebgtaukite“, „per daug nesirpinkite gyvybe, k valgysite, n savo knu, k vilksite“ (Lk 12, 22. 29. 32). Jis nesako – visai nesirpinkite, bkite abejingi. Jzus kvieia atverti akis ir pavelgti aplink save. Ypa tada, kai baim, nerimas jas taip aptemdo, kad imame matyti tik save.
Pavelkite paukius, pavelkite lauko gles... Jzus nekalba apie kokius nors egzotikus paukius ar augalus. Jo vilgsnis sustoja ties varnais, virbliais, ties lelijos iedu. siirkite gro, kuris yra aplink jus. Atpainkite gro paprastume. Atpainkite paprastumo gro. Neprabkite paskubomis. Raskite laiko siirti ir siklausyti, kontempliuoti tai, kas jums yra duota dovanai, kas yra dl js, o tuo paiu – jums patikta imintingai globoti ir saugoti. Saugoti Dievo sukurt pasaul, saugoti vienas kit, o tuo paiu – saugoti ir savo ird nuo per didelio susirpinimo savimi, kuris tarsi rdys j suteria ir naikina.
Šis kvietimas pavelgti aplink save nra vis pirma ar vien tam, kad lavintume pastabum, ugdytume groio pojt. Tai kvietimas ivysti jus nuolat nukreipt mylint Krjo vilgsn. Dievo vilgsn. Tai yra, pamatyti daugiau nei regi ms akys ar imans prietaisai. Tam reikia irdies paprastumo ir atvirumo. Tam reikia tyros irdies. Mautlio, vaiko irdies. Tokia tikrai yra kiekviename i ms, net jei kartais pasislpusi po kokiomis nors apsauginmis sienomis: nepasitikjimo, demonstruojamos galios... Net jei ji uversta neisipildiusi lkesi, patirt nuoskaud griuvsiais. Net jei ji supaniota nuodms.
Dievas mato mogaus ird. Kiekviena mogaus irdis – tiek jaunatviku entuziazmu tryktanti, tiek vos pradjusi plakti dar negimusio kdikio, tiek pavargusi ligonio, senelio irdis – yra Jo brangus lobis. Ir todl Dievo irdis yra visada arti. Dievas velgia kiekvieno i ms ird su visikai nesuinteresuota meile. Vienintelis Jo interesas yra tai, k Jis itar Jzaus lpomis: kad pasiliktume Jo meilje, kad mumyse bt Jo diaugsmas ir kad ms diaugsmui nieko netrkt (plg. Jn 15, 9. 11).
Tai yra Evangelijos diaugsmas, susitikimo su Jzumi diaugsmas. Kaip sako popieius Prancikus, io „diaugsmo prisipildo irdys ir gyvenimas vis, kurie sutinka Krist“ (Evangelii gaudium, 1). Šis diaugsmas nra pavirutinikas digavimas. Popieius sako, kad is „diaugsmas neigyvenamas vienodai visomis gyvenimo aplinkybmis, juolab sunkiomis akimirkomis. Diaugsmas prisitaiko ir kinta, bet visada ilieka bent kaip viesos spindulys, sklindantis i asmeninio tikrumo, kad, nepaisant visko, esi be galo mylimas“ (EG, 6).
Šiam diaugsmui nereikia koki nors itin sudting, ne visiems prieinam slyg, palanki aplinkybi. Jis nra priklausomas nuo brangiai kainuojani malonum, kuri pasila nra menka, bet kurie tikrai ne visiems prieinami. Taiau ir nebtini. Grtu prie popieiaus Prancikaus Apatalikojo paraginimo apie Evangelijos diaugsm: „‘technologin visuomen pridaugino malonumo prog, taiau jai sunku suadinti diaugsm‘. Galima sakyti, kad graiausias ir spontanikiausias diaugsmas, kur maiau savo gyvenime, buvo neturting moni, turjusi nedaug k sikibti. Taip pat atmenu autentik diaugsm t, kurie dideli profesini sipareigojim skuryje mokjo isaugoti dosni ir paprast tikini ird“ (EG, 7).
Kiekviena diena, kiekvienas susitikimas mums turi nepalyginamai didesn nei aukso vert, nes suteikia prog atsiverti aminajam gyvenimui. Pastarasis yra u visk svarbesnis todl, kad kiekvienas esame jam paauktas. Aminasis gyvenimas – tai gyvenimas nesibaigianioje meils pilnatvje, kurios dabar nepajgiame nei tiksliai sivaizduoti, nei odiais pilnai ireikti. Tiems, kuriuos myli – tai yra, mums – Dievas pareng tai, ko akis neregjo ir kas ird nejo (plg. 1 Kor 2, 9). ird nejo, nes ji per maa – pati irdis turs ten eiti. Taiau tikjimu ji tai ino, nujauia, ilgisi... Ten yra jos tikrasis lobis – pats Dievas, be kurio viso kito mautei mogaus irdiai, turiniai begalin trokim, visada bus per maai.
Aminasis gyvenimas – tai Dievo dovana, kuri galime priimti tik dovanodami save, savo gyvenim, save paius. Tai gali atrodyti rizikinga, nes turime vien ir vienintel gyvenim. Taiau kartu tai ir vienintel galimyb j isaugoti: ne valandai, ne metams, bet aminybei.
Šiais metais, kurie Banyioje yra Pavstojo gyvenimo metai, ypatingai Dievui dkojame u ms seses ir brolius vienuolius. Atsiliep paaukim vis gyvenim sekti Jz neturto, klusnumo ir skaistumo keliu, jie savu bdu liudija, kad Dievas yra ms Lobis. Dkojame u j tikjim, u mald ir vairi tarnyst pagal savo bendruomens charizm, u j gebjim mylti ir diaugtis. Per j mald ir liudijim Dievas tepaskatina kiekvien drsiai atsiliepti savo paaukim: ar tai bt paaukimas Pavstj gyvenim, ar Santuok, ar Kunigyst, ar kuri kit tarnyst, kurioje galt geriausiai realizuoti gautus talentus dl bendro grio.
Šiose v. Miiose, kaip ir kiekvieno sekmadienio v. Miiose, visi drauge per ventas duonos ir vyno atnaas sudkime savo gyvenim Dievo rankas ir atverkime jam savo irdis. Tepripildo jas Dievas – ms tikrasis Lobis. Tebna Jis mumyse kaip savo namuose. Tebna ms irdis Jame kaip savo namuose. Tebna ie namai viess, atviri ir svetingi.